Мій новотвір ,на подобу чес,сестреніце

»на подобу чес,сестреніце«

Tó’my toutge i gadau.

»Мій новотвір«

Lieple e pervieye po sluœuniciex gleadati, a cény pac ouge, coli nicy tacui néyma, tvoriti. Ta i ‘svœy novotvuœr’ xay ne znacity ‘crõtchõ-vertchõ yac xotchõ’.

Meidj tuimy, ‹en› u ceix. (a tacoge u inchuix slóuyanscuix móuvax) ‹sestřenice› ne e yacsi pocép / pœdtòc.
Na slóuyanscœmy tlie imemo yzpravõ iz *-ēn-, na cyto cazjõty yzocrema rousscœi tvari iz ‹-ie-› — ‹sestrien•›, porœun. bóulgariçeiõ: ‹сестрі́ниця› = ‹sestrieniça› ‘sestrina dòcyca’), cde ‹і› bóulgariçui u rous. proti ‹e› bóulgariçui u veat. (‹сестре́н[н]и́ца›), a tacoge ‹en› u lead. ‹siestrzenica, siestrzeniec› (a ne ⁺‹siestrzoniec, siestrzonica›) cazjõty na zagalnoslóuyanscoe *ē u *ēn.

Ou Trõbatchova (Труды по этимологии, Слово — История — Культура, том 3, stor. 94—95) na obliec *ēn u six slovax, cruœmy toho cyto mogé a mogé i ne bouti izveazoc iz ‹en› u litóuscœmy ‹seserėnas›, gluibchoho istosluœuya néyma.

Rouplivo, œd ‹brat(r)•›, pri postoyaluix tvariex i iz *ēn — porœun. ceix. ‹bratřenec› pri ‹bratranec›, zagalomy sõty tvari iz *an (vidjte pricladui tamge ou Trõbatchova).

Se vuiclicaié rœzna puitagna, he otó:

— ci e sõœdnoscheigne meidj ‘sestra’ (geinsca osoba) ta ‘brat’ (mõgysca osoba) ta *ē-n- u slovax œd pervoho i *a-n- u onuix œd drougoho ;

— coli *ēn u slóuyanscuix tvariex œd ‘sestra’ e sõrœdno iz ‹ėn› u litóuscœmy ‹seserėnas›, tó cyto yeyou gluibche istosluœuye e.

Ose cyto riet o *ēn na https://www4261.vu.lt/?w=seserėnas :

» Straipsnyje remiantis baltų kalbų duomenimis nagrinėjama skaičiaus kategorija slavų kalbose. Praslavų priesaga *-ěn- turi atitikmenų gr. -ην, lie. -ė́n-as kildinama iš ide. priesagos *-ēn-, reiškusia priskyrimą, priklausomybę (dalyviuose). Martynovas pabrėžia, kad šio tipo darybos pagrindas – patroniminiai pavadinimai – lie. seserė́nas ‘сын сестры’, praslavų *-sestrěnъ. «

Xay tam yac, ta iz *ou œd ‘sestra’ néyma. I u rousscœy móuvie imemo tvarui iz tuimyge *ēn: ‹sestrieneç›, ‹sestrieniça›, xotcha znaceaty ne ‘cousin’, ‘brother / sister once removed’, ale ‘aunt’s son / daughter’ (obace i u staroceixscie ‹sestřenice› bie znacilo ‘aunt’s son / daughter’).

Дякую за настанову ,та цікавить більше ,чи братителі підходе як основа творіння?

»чи братителі підходе як основа творіння?«

Sciro, i sam ne viemy. Ta ya vieriõ seomou tvarou tomou cyto u sluœunicou e — ou Grincenca. Prauda, jaly, néyma tam gerela. Ta moya doviera u vierõtnœsty seoho slova e ceastcovo radno ‘temnosti’ znaceigna tvarosluœuya (*-tel- yzvuitchayno u imenax dieyatchœu œd dieyesluœu, he ‹ouciteil›, ‹vieriteil›, ‹gnobiteily› tc.), tomou cyto taca ‘temnœsty’ znaceigna tvarosluœuya bouaié u daunyax slovax. Slovo ‹bratiteil›, he’my ouge zamietiu e na vid he bui tvoreno œd dieyeslova *‹bratiti› (?), a znayemo i tvar ‹pobratim›, ucladaiõtchi dieyeslovo *‹pobratiti›. Acény i tvar ‹bratiteil›, iz ‹-teil›, e œd tacoho dieyeslova.

Дякую